IV vasaros žygiai

Skaičiuojant paskutines šiltas dienas, norisi atsigręžti ir prisiminti tą laiką, kai labiausiai teko pasimėgauti vasara. Klausantis kolegų prisiminimų, sunku ir nuspręsti, kuri vasaros išvyka buvo smagesnė: dviračių žygis Zarasuose ar baidarių žygis Ukmergėje. 🙂

Prisiminus dviračių žygį pirmi besidėliojantys žodžiai:

Oras – saulė, geriausias draugas – kolega, transportas – dviratis, vaizdas – Lietuvos miškai ir ežerai, naujos žinios – bitės ir vynas, miegas – „upgrade’intos palapinės“.

Šįkart žygį kolegoms planuoti buvo ypatingai įdomu, mat susirinkęs „Dviračių organizacinis komitetas“ sudėliojo tobulą planą, kad visiems būtų smagu. Išskyrėme du maršrutus tam, kad kiekvienas galėtų pasirinkti – nori ilgesnio ar trumpesnio atstumo. Juk svarbiausia, kad būtų smagu visiems. 🙂

Kadangi žygis vienas, o komandos dvi, norėjome, kad dviratininkus jungtų bendra emocija ir vieni nuo kitų per dieną neatsiribotume, bei žinotume, ką įdomaus veikia kitą ratą važiuojantys kolegos. Tad žygio metu buvo viena užduotis kiekvienam: nuo žygio starto iki susitikimo taško, kas valandą reikėjo kelti nuotraukas į bendrą online albumą. 🙂

O pamatyti tikrai buvo ką!

Džiugino Gražutės regioninio parko gamta

Startavome Zaraso ežero saloje ir po kelių kilometrų maršrutai išsiskyrė. Važiavome Gražutės regioniniu parku, tad gamta tikrai džiugino tiek savo žaluma, tiek ežerų grožiu.

Aplankėme bitininkę ponią Janiną, kuri vaišino šviežiu medumi bei arbata, pasakojo apie bites ir medų. Taip pat atskleidė kelis kokybiško medaus kriterijus, kad pirkdami parduotuvėje ar turguje neapsigautume. 🙂

Aplankytas ir Šlyninkos vandens malūnas! Šiame, jau tris šimtus metų sulaukusiame malūne, vis dar išlikusi autentiška įranga ir jame galima išvysti senąjį grūdų malimo procesą. Į malūną gabenami grūdai tik iš ekologinių ūkių ir, žinoma, čia galima įsigyti miltų.

Lietuvos vaisiai ir uogos vyno butelyje

Žygiui artėjant link pabaigos, visi susitikome suplanuotoje vietoje, kur turėjome labai įdomią ekskursiją po dar nelankytą objektą – Gintaro Sino vyninę. Ši vyninė ypatinga tuo, kad joje vynas gaminamas ne iš vynuogių, o iš lietuviškų vaisių ir uogų. Pačio vyndario užmojis yra įrodyti, kad mūsų krašto uogos ir vaisiai leidžia pagaminti ne ką prastesnį vyną nei gaminama iš garsiausių pasaulio vynuogių rūšių. Pamatę vyndario „meką” ir išgirdę įdomių pasakojimų turėjome progą paragauti ir taip išgirto vyno. Išties – skonis puikus, o rūšių tiek daug, kad kiekvienas gali rasti sau mėgiamą. Beje, pats ponas Gintaras, sakė, jog savo veiklą stipriai plečia ir jo vynų jau galima rasti daugelyje restoranų bei parduotuvių.

Zaraso sala ir patogiai nakvynei, ir aktyviam sportui

Dar keli kilometrai ir mes vėl grįžome į Zaraso ežero salą, kur mūsų laukė vakarienė kavinės terasoje ant ežero kranto ir nakvynė dar nematytame kempinge „Camping Pod”. Mediniai namukai, primenantys palapines, suteikia viską, ko reikia – lovą su patalyne. 🙂

Kitą žygio dieną taip pat neteko liūdėti – visi norintys išbandė „Wake Inn” vandenlenčių parką ir dar kiek pasidžiaugę gamta keliavome namo.

Baigiantis vasarai – svarbu pasimėgauti akimirka

Pilnas įspūdžių, sporto, juoko ir saulės savaitgalis – check! Atrodo tikrai nepakartosi daugiau. Bet baigiantis vasarai, paskutinį jos savaitgalį, atėjo metas baidarių žygiui! Daiktai sukrauti, žaidimai paruošti, kolegos į automobilius susodinti – keliaujame į Ukmergę!

Visų pirma, tai negalėjome atsidžiaugti, kad po visos vėsios antros vasaros pusės, paskutinis jos savaitgalis bus toks neįtikėtinai karštas! Tikriausiai tai ir lėmė, kad norėdami pasidžiaugti saule ir pailsėti nuo visų darbų, šį žygį praleidome ypatingai poilsiaudami. Tikrai visi dalyvavę sutiks, kad ne vienerius metus buvo ypač nelengvų trasų per didelius ežerus bei sraunias ir vingiuotas upes, bet svarbu ir mokėti pasimėgauti akimirka, kai ją tau suteikia paskutinė vasaros diena. 🙂

Šventosios upė buvo išties rami ir nesrauni, tad buvo laiko pasikalbėti, pasijuokti ir taip pat įvykdyti vieną svarbią užduotį! Visiems buvo išdalinti lapeliai su komplimentais, kuriuos plaukimo metu turėjome perduoti labiausiai to komplimento kiekvieno atžvilgiu nusipelniusiam kolegai. Dar kartą įsitikinome, jog mūsų kolektyve kiekvienas yra kažkuo svarbus – nei vienas neliko be komplimentų!

Saldumynas, keptas pačio Lietuvos čempiono!

Visi laimingi ir išgirti vieni kitų, šiek tiek pavargę, kai kas ir ne truputį sušlapę – vakarop jau spartesniu iriu skubėjome į sodybą. Joje mūsų laukė labai įdomi mokomoji pramoga – autentiškas šakočio kepimas!

Linksmasis šakočio kepėjas Vitalijus – šakočių kepimo čempionato nugalėtojas! Savo krosnį susimeistravęs pats, džiugina savo miestelio edukacinio centro lankytojus jau ne vienerius metus. Išties su šiuo smagiu žmogumi šakotį kepti buvo ne tik įdomu, bet ir labai linksma! Kepimo procesas truko valandą! Visą tą laiką šakotį krosnyje atsakingai suko kolega, o iškepęs dar turėjo ir prižiūrėti, kad niekas nenulaužytų šakočio „ragų” kol jis neatvėso. O norinčių buvo daug. 🙂 Netrukus šakotis buvo „nušluotas” nuo stalo vos tik spėjus jį patiekti. Ne veltui keptas čempiono!

Po saldumynų turėjome puikią progą pajudėti ir linksmai palaikyti kolegas, nes atėjo laikas kasmetinėms krikštynoms! Metų dar nedirbantys kolegos rinkosi sau krikštatėvius su kurių pagalba atsakinėjo į įvairius klausimus ir atliko linksmas užduotis. O vakarui atėjus, paskutinę vasaros naktį sutikome lempučių apsupty. 🙂

Vasara pasibaigė, bet nuotykiai tęsiasi!

Taigi, nostalgiškai prisimenant vasarą ir apibendrinant – abu žygiai buvo unikalūs! Svarbu mokėti atrasti balansą tarp aktyvumo bei poilsio ir visada norėti sužinoti kažką naujo. Mūsų Lietuva turi labai daug nuostabių vietų ir autentiškų dalykų, amatų, valgių, kuriuos atrasti reikėtų kiekvienam!

Bet kaip ir kalbėjome, balansas labai svarbu! Tad patyrinėję Lietuvą, netrukus, kaip ir prieš metus, vėl planuojame keliauti kiek toliau už jos ribų. Juk artėja 16-asis IV gimtadienis! 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *